Prisiliesti prie šventenybės

Tapytojo Romualdo Balinsko kūryba, su kuria neseniai galėjome susipažinti sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje, pasirodė netikėtai įdomi. Nors greta, mano manymu, svarbiausiųjų lietuvių tapybos korifėjų šio menininko pavardės iki šiol neminėdavau, paroda „Nukryžiuotasis“ privertė įsidėmėti ne tik menininko kūrybą apskritai, bet ir patyrinėti joje eksponuotus darbus, jungiamus vos vieno motyvo, nedidelio drobės formato, asketiškos raiškos, formos.

Yearning for Security (Abstract)

For the seventh time yet DJG – The Dr. Jung Group is hosting an exhibition of an East-European artist at its premises in Martinsried. This time the Lithuanian artist Romualdas Balinskas is presenting a selection of his paintings. Balinskas was born in 1959 in Siauliai and has attending international exhibitions since 1984. In advance of the exhibition the Rotary Club Gauting-Würmtal was involved in contacting the artist as well as and the paintress Elke Groebler, who acted as DJG’s adviser for the selection of the paintings and the catalogue design. 

"Friendsh

Nukryžiuotasis: tu guldai mane į mirties dulkes

Didžiąją savaitę Kristaus kančios aktualumas pasiekia savo apogėjų. Medituoti bei išgyventi Kryžiaus kelio prasmę, pirmiausiai, visi kviečiami Didžiojo tridienio liturgijoje. Nukryžiavimo tema šiomis dienomis į pirmą planą iškyla ne tik teologams, bet ir rašytojams, filosofams, menininkams, siekiantiems priartėti prie Išganymo slėpinio atskleisties. Šiame kontekste aktuali ir Šiluvoje, Jono Pauliaus II namuose nuo balandžio 4 d. veikianti dailininko Romualdo Balinsko paroda Nukryžiuotasis, kurios ekspoziciją parengė Aukso pjūvio galerija. 

Nuo "muilinės" iki teptuko ir drobės 

Kitaip ir negalėjo būti - savo naujus tapybos darbus, eksponuotus parodoje, taikliausiai apibūdino pats autorius: "Maži, pilki, keisti, kartais juokingi. Jų gyvenimas mažas, neišvaizdus, kasdieniškas. Jie nešaukia, nesitaško krauju ar sperma, nekuria pasaulio ar žmonijos išgelbėjimo planų. Jie buitiškai realistiški lyg pradedančio fotografo nuotraukos. Jų daug ir jie dauginasi. Jie juda: išsirikiuoja į eilę, demonstruodami ryšį su kinematografu, prilimpa vienas prie kito, okupuodami sienos plokštumą ir pareikšdami pretenzijas į begalybę ...".

Trečia paroda, tikrai verta paminėti – galerijoje 2-asis aukštas veikianti Vitos ir Romualdo Balinskų paroda „Dviese, neskaitant šuns“. Ir čia kalbama apie kasdienybės ir gyvenimo žavesį.                                                                                                                                               

Apie vaikystę... Su kuo asocijuojasi žodis "vaikystė"? Tai spalvoti saldainiai, cukruotos braškės su pienu, stiklo šukelės, iš kurių daromi mažyčiai "sekretai", pasakų knygos, stebuklai... Tai nuostaba, laisvės ir laimės jausmas, naivumas ir nuoširdumas... Kiekviename mūsų glūdi vaikystės prisiminimų filmukas, sudarytas iš fragmentų, kurį norisi vis žiūrėti ir žiūrėti. Kodėl? Bijai, kad jie nedingtų ir nebūtų palaidoti po atminties dulkių sluoksniu. Kaip išmintingai antai pasielgė menininkas Romualdas Balinskas, kurį galima pavadinti vaikystės prisiminimų kolekcionieriumi. Jis ne tik atidarė parodą "Lietuvos aido" galerijoje tema "Apie vaikystę", bet ir nepatingėjo surankioti iš draugų, giminaičių, pažįstamų prisiminimus apie vaikystę, sudėti juos į vieną krūvelę, papuošti savo paveikslų iliustracijomis ir išleisti keliauti po pasaulį knygos pavidalu. Knyga taip pat vadinasi "Apie vaikystę". Keista ir šilta knyga. Sakyčiau – graudi (veikia sentimentai dėl prarasto laiko – stebuklų ir pasakų). Daugybė trumpų istorijų, vaikystės prisiminimų, tarsi išplėštų lapų iš dienoraščių. Atrodo, kam įdomu klaidžioti po nepažįstamų žmonių prisiminimų nuotrupas, kur nėra nei siužeto, nei intrigos ar kulminacijos? O įdomu, nes daugumai maga pažvelgti pro rakto skylutę ir, pakėlus laiko uždangą, išvysti praeitį. Galbūt taip greičiau galima atsiminti ir savąją. Tuo labiau kad prisiminimų knygutę puošia R.Balinsko paveikslai, padedantys sukurti vaikystės nuotaikas, atveriantys vaikystės pasaulį. Menininko vaikystės knygutė yra harmoninga tąsa paveikslų parodos, veikiančios "Lietuvos aido" galerijoje. Vien šiuo aspektu paroda atrodo įdomi. Galų gale kitokia – atlikta "nuo... iki", vaikystės tematika atskleista ne vien paveikslais, bet ir "baltomis eilėmis" – prisiminimais. "Paruošiau knygą, nes norėjosi sujungti paveikslus į bendrą visumą. Todėl draugai, giminės rašė savo prisiminimus apie vaikystę" (R.Balinskas).

Romualdo Balinsko paroda „Naujas/senas herojus“ Molėtų galerijoje „Akcija M“

Viduriniosios kartos lietuvių menininkas Romualdas Balinskas žiūrovams labiausiai žinomas kaip tyrų mergaičių tapytojas. Sušiauštų faktūrų, padūmavusių tonų fone šmėžuojančios būtybės giminingos po Stebuklų ir Veidrodžio karalystes keliavusiai, Lewis’o Carrollio aprašytai ir Johno Tennielio nupieštai Alisai ar nekaltiems Balthauso personažams.

Konkrečios šilumos stoką su kaupu kompensuoja nostalgiškos vilniečio R.Balinsko kompozicijos idealizuotos „amžinosios“ vaikystės tema. Vaikystės, kuri, nepaisant saldaus ir slegiančio artumo, yra „amžinai“ prarasta, reali tik dieviškųjų sapnų ir priešmirtinės nuojautos pavidalu, žadančiu atskleisti tikrąsias gyvenimo esmes. Maža mergaitė yra nuolatinis R.Balinsko darbų personažas, veikiau menantis mitologizuotą savasties paveikslą (anima, kaip pasakytų C.G.Jungas), o ne konkrečią istorinę būtybę, juolab kad autoriaus kuriamas ir palaikomas praeities mitas nepastebimai virsta universalia archetipine tikrove, įsupta į romantiškų vizijų skraistę. Tai lyg mėginimas sugrįžti į pirmapradę stebuklų žemę arba vaizduotės sodą, kuriame nereikia sukti galvos dėl loginių kategorijų – užtenka pajusti neregimos dvasios dvelksmą ir mylinčios širdies plakimą. Ištisą dešimtmetį vengęs rengti personalines parodas, R.Balinskas staiga pasirodė kaip vienas ryškiausių ir rimčiausių tapytojų, „rimčiausių“ ta prasme, kad šiuolaikinio banalaus konceptualumo srutose paskendusiems savęs bei visuomenės kvailintojams prasmingas tiesas teigiantis nuoširdumas yra nesuvokiamas. Šiame kontekste klasikinis jausmų subtilumas bei nesumeluotas nostalgiškas romantizmas yra tikra kultūrinė vertybė, juolab kad R.Balinskas neužmiršta akademinio piešinio ir monumentalų simbolinį (charakteringų psichologinių bruožų turintį) žmogaus figūros kūniškumą sėkmingai suderina su lakoniškų spalvinių improvizacijų audiniu. Metaforiškas kompozicijų pobūdis liudija, kad autorius neabejingas poezijai ir moka tinkamai sukonstruoti poetinių sąskambių turinčią struktūrinę paveikslo visumą, nepiktnaudžiaudamas nereikalingomis detalėmis, bet visą dėmesį skirdamas prasmingai idėjai bei vidinei intencijai perteikti. Šie darbai ne tik yra gražūs ir įtaigūs. Jie taip pat paslapčia liudija nenusakomai baugų ir intriguojantį vaikystės aspektą – nebūtinai pažodžiui susijusį su kokia nors pasaka apie galvažudį žaliabarzdį ir narsią Vilniaus mergaitę (jeigu kas nors, būdamas trijų-keturių metų, gyveno Antakalnyje Chruščiovo laikais – prisimena tuos prie karių kapų klajojusius galvažudžius), bet gilesnę ontologinę paslaptį, kurią žino samadhi patyręs avataras su „ragatke“, girdintis pieno butelių žvangesį saulės užlietose laiptinėse.

Verslo lyderių centre (BLC rūmuose, Donelaičio g. 62) iki balandžio mėnesio eksponuojamos trys skirtingos parodos. Viena jų – Romualdo Balinsko tapybos paroda. Tai aštuoni ant drobės tapyti paveikslai. R. Balinsko darbai žavi tuo, kad visuose juose vaizduojama mergaitė. „Atrodė, kad norint nutapyti vieną vaiką kaip simbolį reikia nupiešti mergaitę“, – teigia autorius. Mergaitė kiekviename darbe skleidžia nepaaiškinamą mistiką, šilumą, jaukumą ir ramybę – ji tarsi angelas sargas arba Alisa iš stebuklų šalies.